
Kodėl palaikai iš užsienio vežami cinkuotame karste?
Palaikai vežami cinkuotame karste, nes per valstybių sienas kūną leidžiama vežti tik sandariame karste. Cinko įdėklas užlituojamas, todėl karstas nepraleidžia nei skysčių, nei kvapo, ir kelionė yra saugi visiems.
Tai ne vežėjo sugalvota tvarka ir ne papildoma paslauga. Reikalavimą nustato Europos Tarybos susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, pasirašytas Strasbūre 1973 metais. Jo įžangoje parašyta paprasta mintis: mirusiojo kūno vežimas nekelia pavojaus sveikatai, net jei žmogus mirė nuo užkrečiamosios ligos, jeigu imamasi tinkamų priemonių, visų pirma dėl karsto sandarumo.
Lietuva prie šio susitarimo prisijungė 2009 metais. Jis taikomas tarp jį pasirašiusių šalių. Šalys, kurios nėra jo dalyvės, turi savo taisykles, ir jas išsiaiškiname kiekvienu atveju.
Yra ir praktinė priežastis. Kelionė iš užsienio trunka ne valandą, o parą ar kelias. Karstas keliauja per kelias šalis, kartais keltu ar lėktuvu, jį kilnoja ir perduoda keli žmonės. Paprastas medinis karstas nėra sandarus ir tokiai kelionei netinka. Cinko įdėklas, užlituotas per visą kraštą, paverčia karstą uždara talpa, kuri apsaugo ir mirusįjį, ir visus, kas yra šalia.
Šeimai svarbu žinoti ir tai, kad cinkuotas karstas nereiškia, jog su artimuoju kažkas negerai. Taip vežami visi, nepriklausomai nuo mirties priežasties. Žodis „cinkuotas“ daugeliui skamba šaltai, tačiau iš išorės tai įprastas medinis karstas, o cinkas yra jo viduje.
Kokius reikalavimus karstui nustato tarptautinis susitarimas?
Susitarimas reikalauja, kad karstas būtų sandarus, viduje turėtų sugeriančios medžiagos ir būtų pagamintas vienu iš dviejų būdų: dvigubas arba vienas storesnis, išklotas cinku. Daugiau reikalavimų, nei parašyta susitarime, jo šalys kelti negali.
| Reikalavimas | Kas tiksliai nustatyta |
|---|---|
| Sandarumas | Karstas turi būti nelaidus, viduje turi būti sugeriančios medžiagos |
| Pirmas variantas | Išorinis medinis karstas ne plonesnėmis kaip 20 mm sienelėmis ir vidinis kruopščiai užlituotas cinko karstas |
| Antras variantas | Vienas medinis karstas ne plonesnėmis kaip 30 mm sienelėmis, išklotas cinko skarda |
| Kita medžiaga | Vietoje cinko leidžiama kita savaime suyranti medžiaga |
| Užkrečiamoji liga | Kūnas papildomai įvyniojamas į antiseptiniu tirpalu suvilgytą drobulę |
| Vežimas lėktuvu | Karste turi būti įtaisas slėgiui išlyginti arba jis turi būti pakankamai tvirtas |
| Vežimas kaip siuntos | Karstas supakuojamas taip, kad nebeatrodytų kaip karstas, ir pažymima, kad su juo reikia elgtis atsargiai |
| Kas karste | Tik leidime nurodyto žmogaus palaikai ir asmeniniai daiktai, kurie bus laidojami ar kremuojami kartu |
Svarbi ir kita susitarimo dalis. Jame parašyta, kad šie reikalavimai yra didžiausi, kokius jo šalys gali kelti išvežant, vežant tranzitu ar įvežant kūną. Šalys gali susitarti dėl lengvesnių sąlygų, bet ne dėl griežtesnių.
Susitarimas taip pat mini senesnį, 1937 metų Berlyno susitarimą dėl mirusiųjų kūnų vežimo. Jei kelyje dalyvauja šalis, kuri laikosi tik jo, Strasbūro susitarimo šalys viena kitai padeda įvykdyti ir tuos įsipareigojimus. Šeimai tai reiškia viena: kokia tvarka galioja konkrečiame maršrute, išsiaiškina vežėjas.
Mes vežame dvigubame karste su cinko įdėklu. Tai atitinka pirmąjį variantą. Šeimai nieko pirkti ar ieškoti nereikia: karstu kelionei pasirūpiname mes, kartu su dokumentais.
Kaip kūnas ir karstas paruošiami kelionei?
Kūnas paguldomas į specialų maišą, tada į karstą su cinko įdėklu, kuris užsandarinamas, o karstas vežamas šaldomu automobiliu. Kol karstas neatitinka reikalavimų, leidimas vežti kūną neišduodamas.
- Šeima pasirašo įgaliojimą, kad galėtume atstovauti jai užsienio įstaigose.
- Išsiaiškiname, kur yra kūnas ir ar jis jau gali būti išduotas.
- Sutvarkomas mirties liudijimas ir kiti tos šalies dokumentai.
- Kūnas paguldomas į specialų maišą ir į karstą su cinko įdėklu. Jei vežama lėktuvu, prieš tai jis balzamuojamas.
- Cinko įdėklas užsandarinamas, karstas uždaromas.
- Išvykimo šalies įstaiga įsitikina, kad įvykdyti jos reikalavimai ir karstas tinkamas, ir išduoda leidimą vežti mirusiojo kūną.
- Karstas įkeliamas į automobilį, kuriame palaikoma apie 0 °C, ir vežamas į Lietuvą.
- Atvykus palaikai perduodami laidojimo namams, kuriuos pasirinko šeima.
Leidimas vežti mirusiojo kūną yra dokumentas, kuris lydi karstą visą kelią. Jis surašomas išvykimo šalies kalba ir viena iš oficialių Europos Tarybos kalbų. Kokių dar dokumentų reikia, rašome straipsnyje, kokių dokumentų reikia palaikams parvežti.
Visą darbo eigą nuo pirmo skambučio rasite puslapyje apie palaikų pervežimą iš užsienio.
Ar būtina balzamuoti kūną?
Balzamuoti būtina, kai kūnas vežamas lėktuvu. Vežant mūsų specialiu automobiliu kūną saugo šaldymas, todėl ar balzamuoti, sprendžiama pagal atvejį.
Balzamavimas yra kūno paruošimas, kuris sulėtina natūralius pokyčius po mirties. Strasbūro susitarime balzamavimas neminimas: jis reikalauja sandaraus karsto, o ne balzamavimo. Tačiau skrendant kūnas nekeliauja šaldomame automobilyje, o oro bendrovės ir šalys turi savo reikalavimus palaikams priimti. Todėl skrydžiui kūnas balzamuojamas.
Automobilyje padėtis kita. Visą kelią palaikoma maždaug 0 °C temperatūra. Kūnas neturi būti užšaldytas, bet laikomas vėsiai, ir tai saugo jo būklę kelionės metu, kuri paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų.
Ar balzamuoti vežant keliais, priklauso nuo kelių dalykų:
- Šalies reikalavimų. Kiekviena šalis turi savo taisykles, kaip kūnas ruošiamas išvežti.
- Laiko nuo mirties. Jei dėl tyrimo ar dokumentų kūnas ilgai laikytas morge, balzamavimas gali padėti išsaugoti jo būklę.
- Šeimos noro atsisveikinti prie atviro karsto. Jei tai svarbu, pasakykite iš anksto.
- Šeimos įsitikinimų. Jei balzamavimui nepritariate, ieškome kelio be jo.
Balzamavimas yra vienas iš kainos veiksnių, todėl apie jį kalbame iš karto, o ne paliekame sąskaitos pabaigai. Kuo dar skiriasi vežimas oru ir keliais, rašome straipsnyje lėktuvu ar specialiu automobiliu.
Ar su artimuoju galima atsisveikinti prie atviro karsto?
Tai sprendžiama Lietuvoje, kai palaikus priima laidojimo namai, ir priklauso nuo kūno būklės bei laiko, praėjusio nuo mirties. Iš anksto to pažadėti negali niekas.
Šis klausimas šeimoms dažnai svarbiausias, ir suprantame kodėl. Pamatyti artimąjį paskutinį kartą daugeliui reiškia patikėti, kad tai tikrai įvyko, ir atsisveikinti. Todėl visą kelią darome tai, kas priklauso nuo mūsų: kūnas vežamas specialiame maiše, sandariame karste, pastovioje maždaug 0 °C temperatūroje ir be perkrovimų.
Tačiau ne viskas priklauso nuo kelionės. Svarbu, kokia buvo mirties priežastis, ar buvo atliktas skrodimas, kiek laiko kūnas buvo laikomas morge, kol vyko tyrimas ar buvo tvarkomi dokumentai. Apie tai, kaip tyrimas veikia laiką, rašome straipsnyje apie policijos tyrimą ir skrodimą užsienyje.
Jei norite atsisveikinti prie atviro karsto, pasakykite tai per pirmą pokalbį. Tada tai žinome ruošdami kūną kelionei ir pranešame laidojimo namams. Atvykus jie pasako šeimai, kas įmanoma, ir kartu nusprendžiate, kaip atsisveikinsite.
Ar cinkuoto karsto reikia, jei vežama urna?
Ne. Urnai su pelenais nereikia nei cinkuoto karsto, nei šaldymo, nei balzamavimo. Strasbūro susitarimas pelenų vežimui netaikomas.
Jei žmogus kremuotas užsienyje, urnai parvežti reikia tik mirties liudijimo ir kremavimo pažymos. Todėl kai kurios šeimos renkasi kremavimą šalyje, kurioje žmogus mirė, arba pakeliui į Lietuvą. Tai kitoks kelias, su savo privalumais ir trūkumais, ir sprendimas turi būti šeimos, o ne vežėjo.
Abu kelius palyginame straipsnyje kremuoti užsienyje ar vežti karstą. Kaip keliauja pati urna, aprašyta straipsnyje, kaip parsivežti urną iš užsienio, o kur kremuoti pigiau ir patogiau – straipsnyje, kur kremuoti vežant palaikus iš užsienio.
Jei kremuojama pakeliui, pavyzdžiui, Lenkijoje, iki krematoriumo kūnas vis tiek vežamas karste, pagal tas pačias taisykles, nes kertamos sienos.
Ar karstas ir balzamavimas įeina į pervežimo kainą?
Karstas ir balzamavimas yra tarp veiksnių, nuo kurių priklauso kaina, todėl juos įvertiname sakydami sumą. Kaina priklauso nuo šalies: iš Lenkijos nuo 700 €, iš Vokietijos nuo 1 800 €, iš Jungtinės Karalystės nuo 2 200 €.
Kaina priklauso ir nuo to, ar vežamas karstas, ar urna, ar reikia balzamuoti, kokiu transportu vežama. Vežant lėktuvu svarbus ir karsto svoris, o karstas su cinko įdėklu yra sunkesnis už įprastą. Visus veiksnius rasite straipsnyje, kiek kainuoja palaikų pervežimas iš užsienio.
Tikslią sumą pasakome po nemokamo skaičiavimo, kai žinome, iš kur vežame ir ko šeima nori. Jei mirusysis turėjo draudimą, mūsų sąskaitą, taip pat už karstą ir balzamavimą, galite pateikti draudimo bendrovei. Kiek ji atlygins, priklauso nuo poliso.
Jei kas nors siūlo parvežti kūną be cinkuoto karsto ar be dokumentų, tai ne pigesnis būdas, o rizika šeimai: be leidimo kūno vežti per sienas negalima. Ko paklausti vežėjo, rašome straipsnyje, kaip pasirinkti palaikų pervežimo įmonę.
Kaip padeda Tomas & Co
Palaikus vežame dvigubame karste su cinko įdėklu, kūną paguldę į specialų maišą, savo automobiliu, kuriame palaikoma apie 0 °C. Sutvarkome visus dokumentus užsienio įstaigose, taip pat leidimą išvežti kūną iš šalies, o Rasa Lukošiūnė kiekviename žingsnyje praneša šeimai, kas vyksta. Jei vežama lėktuvu, pasirūpiname, kad kūnas būtų balzamuotas. Jei šeima nori kremuoti, suorganizuojame ir tai. Atvykę palaikus perduodame jūsų pasirinktiems laidojimo namams. Daugiau apie tai, kaip dirbame, rasite puslapyje apie palaikų pervežimo paslaugą.
Dirbame visą parą, tiesiogiai, be tarpininkų. Parašykite mums, ir atsakysime į jūsų klausimus apie karstą ir balzamavimą, arba skambinkite +370 615 60554. Iš Jungtinės Karalystės skambinkite +44 7469 366544.
Klausimai, kuriuos šeimos užduoda toliau
Ar galime patys išsirinkti karstą, kuriame artimasis bus laidojamas?
Karstas kelionei turi atitikti vežimo reikalavimus, todėl jo pasirinkimas ribotas. Kokiame karste artimasis bus pašarvotas ir laidojamas, šeima tariasi su laidojimo namais Lietuvoje. Pasakykite mums ir jiems, ko norite, ir tai suderinsime iki atvykimo.
Ar balzamavimas pakeičia žmogaus išvaizdą?
Balzamavimo tikslas yra išsaugoti kūno būklę, o ne ją pakeisti. Kaip žmogus atrodys, labiau priklauso nuo mirties priežasties ir laiko, praėjusio nuo mirties. Jei planuojate atsisveikinimą prie atviro karsto, pasakykite iš anksto, kad tai žinotų ir kūną ruošiantys specialistai, ir laidojimo namai.
Ar galima atsisakyti balzamavimo dėl tikėjimo ar įsitikinimų?
Vežant lėktuvu balzamavimas būtinas, todėl jo atsisakyti galima tik pasirinkus kitą kelią. Europoje tai dažniausiai vežimas specialiu automobiliu su šaldymu arba kremavimas. Pasakykite apie savo įsitikinimus per pirmą pokalbį, ir pasiūlysime, kas įmanoma jūsų atveju.
Kas užsandarina karstą ir ar šeima gali tai matyti?
Karstą kelionei paruošia ir užsandarina specialistai šalyje, kurioje žmogus mirė. Išvykimo šalies įstaiga leidimą išduoda tik įsitikinusi, kad karstas atitinka reikalavimus. Ar artimasis, esantis toje šalyje, gali dalyvauti, priklauso nuo tos įstaigos tvarkos, todėl to klausiame kiekvienu atveju atskirai.
Ar į karstą galima įdėti asmeninių daiktų, laišką ar nuotrauką?
Taip. Pagal susitarimą karste gali būti mirusiojo palaikai ir asmeniniai daiktai, kurie bus laidojami ar kremuojami kartu. Pasakykite, ką norite įdėti, kol karstas dar neužsandarintas. Jei daiktai yra Lietuvoje, dėl jų tarkitės su laidojimo namais.
Ar ekshumuoti palaikai taip pat vežami cinkuotame karste?
Jei ekshumuoti palaikai vežami per valstybių sienas, taikomas tas pats Strasbūro susitarimas: išvykimo šalimi laikoma ta, kurioje žmogus buvo palaidotas. Ekshumacijai Lietuvoje reikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimo, kurį sutvarkome pagal įgaliojimą. Plačiau – puslapyje apie ekshumaciją ir perlaidojimą.
Šaltiniai
- Europos Tarybos susitarimas dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (Strasbūras, 1973), tekstas anglų kalba
- Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys: Lietuvos prisijungimas prie susitarimo, įsigaliojęs 2009 m. rugsėjo 11 d.
- IATA: oro bendrovių reikalavimai palaikams vežti (Compassionate Transportation Manual)
- IATA: tarptautinis žmonių palaikų vežimas, gairės
- Jūsų Europa: mirtis ir repatriacija, taisyklės ES šalyse



