
Kokių dokumentų reikia iš šeimos?
Iš šeimos visada reikia trijų dokumentų: įgaliojimo, mirusiojo asmens dokumento ir santuokos arba ištuokos liudijimo. Visa kita priklauso nuo šalies, kurioje žmogus mirė, ir tuos dokumentus užsienyje gauname mes.
Kiekvienas iš trijų turi savo paskirtį:
- Įgaliojimas. Juo šeima leidžia mums atstovauti jai užsienio įstaigose: ligoninėje, morge, policijoje, civilinės registracijos įstaigoje, ambasadoje. Be jo įstaigos su vežėju nekalba ir dokumentų neišduoda. Kas jį pasirašo ir kaip tai padaryti neišeinant iš namų, aprašėme straipsnyje apie įgaliojimą palaikų pervežimui.
- Mirusiojo asmens dokumentas. Pasas arba asmens tapatybės kortelė. Pagal jį užsienio įstaigos įrašo vardą, pavardę ir gimimo datą į mirties liudijimą ir leidimus. Jei originalas liko užsienyje, pradžiai tinka kopija ar nuotrauka.
- Santuokos arba ištuokos liudijimas. Jis patvirtina mirusiojo šeiminę padėtį ir tai, kas yra artimiausias giminaitis.
Be dokumentų, paprašome užpildyti trumpą anketą. Joje įrašomi mirusiojo vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos, ūgis ir svoris, gimimo vieta, mirties vieta, jei ji žinoma, taip pat kas pranešė apie mirtį ir kokios įstaigos jau buvo susisiekusios. Ūgio ir svorio reikia karstui parinkti, o vežant lėktuvu svoris turi įtakos ir kainai.
Jei artimasis ką tik mirė ir dar nežinote, nuo ko pradėti, pirmiausia perskaitykite, ką daryti pirmosiomis valandomis, kai artimasis mirė užsienyje.
Kokius dokumentus išduoda užsienio įstaigos ir kas juos gauna?
Užsienyje išduodami du pagrindiniai dokumentai: mirties liudijimas ir leidimas išvežti palaikus iš šalies. Prie jų, priklausomai nuo šalies, pridedamos pažymos apie mirties priežastį, karstą ir balzamavimą. Visus juos turėdami įgaliojimą gauname mes.
| Dokumentas | Kas išduoda | Kas juo pasirūpina |
|---|---|---|
| Įgaliojimas | Pasirašo šeimos narys | Šeima, tekstą paruošiame mes |
| Mirusiojo pasas ar tapatybės kortelė | Jau yra pas šeimą, darbdavį ar užsienio įstaigoje | Šeima arba mes, jei dokumentas liko užsienyje |
| Santuokos arba ištuokos liudijimas | Civilinės metrikacijos įstaiga | Šeima |
| Mirties liudijimas | Šalies, kurioje žmogus mirė, civilinės registracijos įstaiga | Mes arba toje šalyje esantis giminaitis |
| Pažyma apie mirties priežastį | Gydytojas arba mirtį tyrusi įstaiga | Mes |
| Leidimas išvežti palaikus (laissez-passer arba tos šalies atitikmuo) | Šalies, iš kurios vežama, kompetentinga įstaiga | Mes |
| Pažyma, kad palaikai įdėti į dvigubą karstą | Laidojimo paslaugų įmonė | Mes |
| Balzamavimo patvirtinimas (vežant lėktuvu, jei jo prašoma) | Balzamavimą atlikusi įmonė | Mes |
| Lietuvos konsulinės įstaigos leidimas (kai jo reikia) | Lietuvos ambasada ar konsulatas | Mes |
| Kremavimo pažymėjimas (kai vežama urna) | Krematoriumas | Mes arba šeima |
Ne kiekvienu atveju reikia visų lentelės eilučių. Vienoje šalyje pakanka mirties liudijimo ir leidimo išvežti, kitoje įstaigos prašo papildomų pažymų. Kai mirties aplinkybes tiria policija, prokuratūra ar koroneris, prisideda dar vienas raštas: tyrimą atliekančios įstaigos sutikimas atiduoti palaikus. Kol jo nėra, kiti dokumentai nejuda. Apie tai skaitykite, kada išduodami palaikai, jei mirtį tiria policija.
Jei toje šalyje gyvena giminaitis ar artimas žmogus, jis gali pats įregistruoti mirtį ir gauti mirties liudijimą. Tada šį dokumentą perduoda mums, o likusius sutvarkome mes. Jei tokio žmogaus nėra, vykti specialiai dėl liudijimo nereikia.
Šeimai nereikia žinoti, kaip kiekvienas raštas vadinasi tos šalies kalba ir kurioje įstaigoje jo prašyti. Tai mūsų darbas. Jums svarbu žinoti tik tai, kad kiekvienas iš šių dokumentų turi būti gautas iki kelionės, ir kad apie kiekvieną gautą raštą jums pranešame. Dokumentai yra viena mirusiojo parvežimo iš užsienio dalis, šalia paties transporto ir perdavimo laidojimo namams.
Kas yra leidimas išvežti palaikus ir kodėl be jo vežti negalima?
Tai dokumentas, kuriuo šalies, kurioje žmogus mirė, įstaiga patvirtina, kad palaikus galima išvežti per sieną. Be jo vežėjas neturi teisės vežti palaikų per sieną, todėl šis dokumentas turi būti gautas dar prieš kelionę.
Europoje tarptautinį mirusiųjų pervežimą reglamentuoja 1973 m. Europos Tarybos susitarimas dėl mirusiųjų pervežimo, pasirašytas Strasbūre. Pagal jį kiekvieną vežamą kūną turi lydėti specialus dokumentas, vadinamas laissez-passer. Jį išduoda išvykimo valstybės kompetentinga įstaiga. Tas pats susitarimas nustato ir būtinuosius reikalavimus karstui, kuriame palaikai vežami per sieną. Senesnis, 1937 m. Berlyno susitarimas rėmėsi tuo pačiu principu: lydimasis dokumentas ir sandarus karstas.
Šalys, kurios prie susitarimo neprisijungusios, turi savo tvarką ir savo leidimo formą, tačiau esmė ta pati: leidimą išduoda tos šalies įstaiga. Pavyzdžiui, Anglijoje ir Velse norint išvežti kūną laidoti į užsienį reikia koronerio leidimo. Jungtinės Karalystės vyriausybės portale nurodyta, kad kreiptis reikia likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki numatyto išvežimo, ir tai galioja net tada, kai mirtį tiria koroneris. Visa tos šalies eiga aprašyta straipsnyje kaip žingsnis po žingsnio vyksta parvežimas iš Anglijos.
Kodėl karstas turi būti dvigubas ir sandarus, paaiškinome tekste apie cinkuotą karstą ir balzamavimą.
Ar reikia Lietuvos ambasados leidimo?
Ne visada. Užsienio reikalų ministerija nurodo du atvejus, kai Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos leidimo nereikia: kai palaikai vežami urnoje ir kai žmogus mirė valstybėje, prisijungusioje prie 1973 m. Europos Tarybos susitarimo. Antruoju atveju užtenka tos šalies išduoto laissez-passer.
Kitais atvejais dėl leidimo parvežti palaikus karste kreipiamasi į Lietuvos ambasadą ar konsulatą. Ministerija išvardija, ką reikia pateikti:
- laisvos formos prašymą;
- šalies, kurioje žmogus mirė, įstaigos išduotą mirties liudijimą;
- mirusiojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jei jis yra;
- gydytojo pažymą apie mirties priežastį;
- laidojimo paslaugų įmonės pažymą, kad palaikai įdėti į dvigubą karstą.
Pagal ministerijos informaciją, toks prašymas išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per vieną darbo dieną. Su ambasadomis ir konsulatais dirbame tiesiogiai, todėl šeimai pačiai kreiptis nereikia: išsiaiškiname, ar konkrečioje šalyje leidimas reikalingas, ir, jei reikia, jį gauname.
Kaip dokumentai tvarkomi žingsnis po žingsnio?
Dokumentai tvarkomi tokia eile: pirmiausia įgaliojimas, tada mirties liudijimas, tada leidimas išvežti. Kiekvienas kitas žingsnis remiasi ankstesniu, todėl eilės pakeisti negalima.
- Šeima pasirašo įgaliojimą ir atsiunčia mirusiojo asmens dokumentą bei santuokos ar ištuokos liudijimą.
- Šeima užpildo trumpą anketą apie mirusįjį ir mirties aplinkybes.
- Susisiekiame su ligonine, morgu, policija ir, jei reikia, ambasada, ir išsiaiškiname, kokių dokumentų ta šalis reikalauja šiuo konkrečiu atveju.
- Jei mirtis tiriama, laukiame tyrimą atliekančios įstaigos sutikimo atiduoti palaikus.
- Gauname mirties liudijimą. Jei toje šalyje yra giminaitis, jį gali gauti ir jis.
- Palaikai paruošiami kelionei: dvigubas karstas, o vežant lėktuvu ir balzamavimas. Gauname tai patvirtinančias pažymas.
- Gauname leidimą išvežti palaikus ir, kai reikia, Lietuvos konsulinės įstaigos leidimą.
- Paimame velionį ir vežame į Lietuvą. Visi dokumentų originalai keliauja kartu ir perduodami šeimai ar laidojimo namams.
Kai visi dokumentai paruošti, pati kelionė paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Kiek užtrunka dokumentai, priklauso nuo tos šalies įstaigų darbo ir nuo to, ar mirtis tiriama. Apie tai, per kiek laiko palaikai parvežami į Lietuvą, rašome atskirai. Visa eiga, kartu su transportu ir perdavimu laidojimo namams, aprašyta pagrindiniame puslapyje apie palaikų pervežimą iš užsienio.
Kokių dokumentų reikia urnai parvežti?
Jei artimasis jau kremuotas užsienyje, urnai parvežti reikia tik dviejų dokumentų: mirties liudijimo ir kremavimo pažymėjimo. Lietuvos konsulinės įstaigos leidimo vežant urną nereikia.
Dėl to kai kurios šeimos renkasi kremavimą dar prieš kelionę: mažiau dokumentų, nereikia specialaus karsto ir balzamavimo. Tačiau tai negrįžtamas sprendimas, ir jį verta priimti ramiai. Abu kelius palyginome straipsnyje kremuoti užsienyje ar parvežti kūną karste, o apie patį vežimą skaitykite, kaip parsivežti urną su pelenais iš užsienio.
Jei kremuojama pakeliui, pavyzdžiui, Lenkijoje, iki krematoriumo palaikai vežami karste, todėl iki tos vietos reikalingi visi karstui skirti dokumentai. Tik po kremavimo kelionė tęsiama su urna ir kremavimo pažymėjimu.
Kokių dokumentų prireiks jau grįžus į Lietuvą?
Lietuvoje prireiks to paties užsienio mirties liudijimo: laidojimo namams, kapinių administracijai, savivaldybei ir vėliau notarui. Todėl jo originalą saugokite, o jei įmanoma, paprašykite kelių egzempliorių.
Užsienyje įregistruota Lietuvos piliečio mirtis įtraukiama į apskaitą Lietuvoje. Prašymą priima civilinės metrikacijos įstaiga. Jį galima pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, per konsulinę įstaigą arba elektroniniu būdu per metrikacijos paslaugų sistemą MEPIS. Europos Sąjungos šalyse išduotiems mirties liudijimams apostilės nereikia: tai nustato ES reglamentas 2016/1191. Prie liudijimo išdavusi įstaiga gali pridėti daugiakalbę standartinę formą, kuri padeda išvengti vertimo. Visa tai išsamiai aprašyta straipsnyje apie užsienio mirties liudijimą, vertimą ir apostilę.
Jei kreipsitės dėl valstybės paramos palaikams parvežti, savivaldybei reikės ir dokumento, kad parvežimo paslauga suteikta ir apmokėta. Tai sąskaita, kurią išrašome mes. Kokių dar dokumentų prašo savivaldybė, skaitykite puslapyje apie valstybės paramą parvežimui.
Kiekvieną užsienio įstaigos raštą nufotografuokite iš karto, kai tik jį gaunate. Jei originalas pasimestų pakeliui, pagal nuotrauką jį atkurti daug paprasčiau.
Kaip padeda Tomas & Co
Dokumentus tvarkome mes, o Rasa Lukošiūnė praneša šeimai apie kiekvieną gautą raštą. Iš jūsų reikia tik įgaliojimo, mirusiojo asmens dokumento, santuokos ar ištuokos liudijimo ir užpildytos anketos. Mirties liudijimą, leidimą išvežti palaikus, konsulinius dokumentus ir kitas pažymas užsienyje gauname patys, tiesiogiai iš įstaigų, be tarpininkų. Dirbame visą parą, taip pat savaitgaliais ir per šventes, todėl dokumentus galima pradėti tvarkyti tą pačią dieną, kai paskambinate. Užpildykite užklausos formą arba skambinkite +370 615 60554. Iš Jungtinės Karalystės skambinkite +44 7469 366544.
Klausimai, kuriuos šeimos užduoda toliau
Ką daryti, jei mirusiojo pasas dingo arba liko užsienyje?
Pasakykite tai per pirmą pokalbį. Dažnai dokumentas būna ligoninėje, policijoje ar pas darbdavį, ir aiškindamiesi situaciją jį surandame. Jei originalo nėra, pradžiai tinka kopija, nuotrauka ar kitas dokumentas su asmens duomenimis, o su įstaigomis sutariame, kaip patvirtinti tapatybę.
Ar dokumentus reikia versti į tos šalies kalbą?
Tai priklauso nuo šalies įstaigų: kiekviena pati nusprendžia, ar lietuvišką dokumentą priims be vertimo. Kokių vertimų reikia konkrečiu atveju, sužinome susisiekę su įstaigomis ir pasakome jums iš karto, kad nereikėtų versti to, ko niekas neprašo.
Ar galima pradėti tvarkyti dokumentus, kol dar nėra mirties liudijimo?
Taip. Įgaliojimą, anketą ir šeimos dokumentus galima paruošti tą pačią dieną, o mirties liudijimą užsienyje gauname jau turėdami įgaliojimą. Laukti, kol liudijimą kas nors atsiųs iš užsienio, nereikia: jo paprašome patys, kai tik turime jūsų įgaliojimą.
Ar tų pačių dokumentų reikia vežant lėktuvu ir automobiliu?
Pagrindiniai dokumentai tie patys: mirties liudijimas ir leidimas išvežti palaikus. Vežant lėktuvu kūnas turi būti balzamuotas, todėl gali būti paprašyta tai patvirtinančio rašto. Kuo dar skiriasi šie du būdai, skaitykite straipsnyje lėktuvu ar specialiu automobiliu.
Kas nutinka, jei dokumente padaryta klaida?
Klaidą turi ištaisyti ta įstaiga, kuri dokumentą išdavė. Todėl kiekvieną gautą raštą iš karto sutikriname su asmens dokumentu: vardą, pavardę, gimimo datą. Dėl to anketoje prašome duomenis rašyti tiksliai taip, kaip pase, su visomis raidėmis.
Ar dokumentų tvarkymas įskaičiuotas į parvežimo kainą?
Užsienio įstaigų mokesčiai už dokumentus yra viena iš sudedamųjų kainos dalių, kaip ir atstumas, karstas ar transporto būdas. Jie skiriasi kiekvienoje šalyje, todėl tikslią sumą pasakome po pokalbio. Iš ko susideda visa suma, skaitykite puslapyje apie palaikų pervežimo kainą.
Šaltiniai
- Užsienio reikalų ministerija: leidimas žmogaus palaikus parvežti į Lietuvą
- Europos Taryba: Susitarimas dėl mirusiųjų pervežimo (ETS Nr. 80)
- GOV.UK: laidotuvių organizavimas ir kūno išvežimas į užsienį
- Europos e. teisingumo portalas: viešieji dokumentai (Reglamentas (ES) 2016/1191)
- Lietuvos paslaugų katalogas: užsienio valstybėje mirusio asmens mirties įtraukimas į apskaitą
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: parama mirties atveju



