
Kada bus išduoti palaikai, kai mirtį tiria policija ar koroneris?
Palaikai išduodami tada, kai baigiami kūno tyrimai ir tyrimą atliekanti įstaiga duoda leidimą. Visos bylos pabaigos dažniausiai laukti nereikia.
Tai svarbiausias dalykas, kurį verta žinoti iš pat pradžių. Tyrimas ir kūno išdavimas yra du atskiri dalykai. Tyrimas, liudytojų apklausos ar teismo posėdis gali trukti mėnesius, bet kūnas tyrėjams reikalingas tik tol, kol atliekamas skrodimas ir kiti tyrimai. Jungtinės Karalystės vyriausybės puslapyje apie koronerio darbą parašyta aiškiai: koroneris išduoda kūną laidotuvėms, kai skrodimas baigtas ir daugiau tyrimų nebereikia.
Tikslios dienos iš anksto nepasakys niekas, nei tyrėjai, nei mes. Ji priklauso nuo šalies, mirties aplinkybių ir to, ar tyrimas susijęs su galimu nusikaltimu. Tačiau visada galima sužinoti, kuri įstaiga tiria, kas joje atsakingas ir kokio sprendimo laukiama. Nuo to ir pradedame.
Kai leidimas gautas ir dokumentai paruošti, pats vežimas į Lietuvą paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Visą kelią nuo pirmo skambučio aprašėme straipsnyje per kiek laiko palaikai parvežami iš užsienio.
Kodėl mirtis užsienyje apskritai tiriama?
Mirtis tiriama, kai ji buvo staigi, nepaaiškinta, smurtinė arba kai gydytojas negali nurodyti jos priežasties. Tyrimas savaime nereiškia, kad kas nors įtariamas.
Šeimas labiausiai išgąsdina žodis „policija“. Airijos valstybinis piliečių informavimo portalas apie tai rašo tiesiai: tai, kad dalyvauja policija, nereiškia, jog mirtis laikoma įtartina. Policija tiesiog padeda koroneriui: pasirūpina, kad kūnas būtų oficialiai atpažintas, ir surašo mirties aplinkybes.
Dažniausios priežastys, dėl kurių pradedamas tyrimas:
- žmogus mirė staiga, nors nesirgo arba ilgai nesilankė pas gydytoją;
- mirties priežastis nežinoma;
- mirtis įvyko per nelaimingą atsitikimą kelyje, darbe ar namuose;
- mirtis gali būti susijusi su smurtu, savižudybe ar apsinuodijimu;
- žmogus rastas miręs vienas ir ne iš karto.
Airijoje koroneriui pranešama ir tada, kai žmogus per paskutinį mėnesį iki mirties nebuvo pas savo gydytoją. Vadinasi, tyrimas gali būti pradėtas ir po visiškai natūralios mirties, vien todėl, kad niekas negali iš karto patvirtinti jos priežasties. Tokiais atvejais, paaiškėjus natūraliai priežasčiai, tyrimas tuo ir baigiasi.
Jei tyrimo nėra, parvežimas vyksta įprasta tvarka, kurią aprašėme puslapyje apie palaikų pervežimą iš užsienio. Tyrimas prie šios tvarkos prideda vieną žingsnį: leidimą išduoti kūną.
Jei artimasis gyveno vienas ir apie mirtį pranešė pašaliniai žmonės, perskaitykite ir straipsnį lietuvis mirė užsienyje vienas.
Kas sprendžia dėl skrodimo ir ar šeima gali jo atsisakyti?
Dėl skrodimo sprendžia tyrimą atliekanti įstaiga: koroneris, prokuratūra arba teismas. Kai skrodimą skiria ji, šeimos sutikimo paprastai neprašoma.
Anglijoje ir Velse taisyklė aiški. Jungtinės Karalystės vyriausybė nurodo, kad koronerio paskirtam skrodimui prieštarauti negalima. Tačiau jei artimieji to paprašo, koroneris privalo jiems pranešti, kada ir kur skrodimas bus atliekamas.
Vokietijoje, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, skrodimą skiria teisėjas. Jei delsimas pakenktų tyrimui, jį gali skirti ir prokuratūra. Skrodimą atlieka du gydytojai.
Airijoje skrodimą koronerio pavedimu atlieka patologas. Jis skiriamas tada, kai nėra gydytojo išduoto mirties priežasties pažymėjimo.
Jei skrodimas šeimai nepriimtinas dėl tikėjimo ar kitų priežasčių, apie tai verta iš karto pasakyti tyrimą atliekančiai įstaigai. Sprendimą vis tiek priims ji, bet apie šeimos poziciją žinos. Šį prašymą šeimos vardu galime perduoti ir mes.
Kaip tyrimas vyksta Anglijoje, Airijoje ir Vokietijoje?
Visose trijose šalyse kūną leidžia išduoti ta pati įstaiga, kuri tiria mirtį: Anglijoje ir Airijoje koroneris, Vokietijoje prokuratūra. Skiriasi pavadinimai ir dokumentai, bet eiga panaši.
| Šalis | Kas tiria | Kas leidžia išduoti kūną | Ką svarbu žinoti šeimai |
|---|---|---|---|
| Anglija ir Velsas | Koroneris, jam padeda koronerio pareigūnai ir policija | Koroneris, kai baigtas skrodimas ir kitų tyrimų nereikia | Jei kūno negalima išduoti per 28 dienas, koroneris privalo paaiškinti priežastis. Išvežti kūną į užsienį galima tik su koronerio leidimu |
| Airija | Koroneris, jam padeda policija | Koroneris | Jei reikia tyrimo posėdžio, mirtis registruojama tik jam pasibaigus. Iki tol išduodamas laikinasis mirties fakto pažymėjimas |
| Vokietija | Policija ir prokuratūra | Prokuratūra: laidoti galima tik su jos rašytiniu leidimu | Skrodimą skiria teisėjas, skubiais atvejais prokuratūra |
Anglijoje ir Velse yra dar viena svarbi taisyklė. Leidimo išvežti kūną laidoti į užsienį reikia net ir tada, kai mirtį tiria koroneris, o prašymą reikia pateikti likus bent 4 dienoms iki išvežimo. Šį prašymą teikia įmonė, kuri veža, šeimai to daryti nereikia.
Tyrimo posėdis (angliškai „inquest“) Anglijoje turėtų įvykti per šešis mėnesius nuo pranešimo koroneriui arba kai tik tai įmanoma, bet kartais užtrunka ilgiau. Laidotuvėms tai netrukdo: laidoti galima, kai koroneris išduoda kūną.
Apie kitas šalis čia nerašome, nes kiekvienoje tvarka sava, o spėlioti nenorime. Jei artimasis mirė kitur, paskambinkite ir pasakysime, ką pavyko sužinoti iš tos šalies įstaigų. Įprastą eigą be tyrimo aprašėme atskirai: parvežimas iš Anglijos žingsnis po žingsnio, iš Airijos ir iš Vokietijos.
Ar galima parvežti palaikus, kol tyrimas dar nebaigtas?
Taip, jei tyrimą atliekanti įstaiga kūną jau išdavė. Tyrimas po to gali tęstis toliau, o palaikai tuo metu jau gali būti Lietuvoje ir palaidoti.
Sunkumas būna ne su vežimu, o su dokumentais. Anglijoje mirties negalima įregistruoti, kol nežinoma jos priežastis, todėl galutinio mirties liudijimo šeima kurį laiką negauna. Vietoj jo koroneris gali išduoti laikinąjį mirties liudijimą (angliškai „interim death certificate“). Airijoje panašų dokumentą, laikinąjį mirties fakto pažymėjimą, išduoda koronerio tarnyba.
Laikinasis liudijimas skirtas administraciniams reikalams sutvarkyti, kol laukiama tyrimo pabaigos. Galutinį liudijimą šeima gauna vėliau. Kaip užsienio dokumentas vėliau naudojamas Lietuvoje, paaiškinome straipsnyje apie užsienio mirties liudijimą ir jo įtraukimą į apskaitą.
Kai tyrimas susijęs su galimu nusikaltimu, tvarka gali būti kitokia. Anglijos koronerių tarnybos vadove artimiesiems rašoma, kad tokiais atvejais įtariamojo gynėjai gali prašyti antro skrodimo, nors savaiminės teisės į jį neturi. Dėl to kūno išdavimas gali užtrukti ilgiau. Tada lieka tik palaikyti ryšį su atsakingu pareigūnu ir laukti jo sprendimo.
Neplanuokite laidotuvių datos, kol tyrimą atliekanti įstaiga nepatvirtino, kad kūnas išduodamas. Iki tol bet kuri data yra tik spėjimas.
Ką šeimai daryti, kol laukia sprendimo?
Kol laukiate, galima sutvarkyti viską, kas nuo tyrimo nepriklauso. Tada, gavus leidimą, parvežimas prasideda tą pačią dieną, o ne po savaitės.
- Sužinokite, kuri įstaiga tiria mirtį ir kas joje atsakingas. Užsirašykite pareigūno vardą, telefoną ir bylos numerį.
- Pasirašykite įgaliojimą vežėjui. Tada su įstaigomis užsienyje kalbėsime mes, o jums nereikės skambinti svetima kalba. Kaip tai padaryti, rašome straipsnyje apie įgaliojimą palaikų pervežimui.
- Paruoškite dokumentus: velionio asmens dokumentą, santuokos ar ištuokos liudijimą. Visą sąrašą rasite straipsnyje kokių dokumentų reikia palaikams parvežti.
- Paklauskite, ar galima gauti laikinąjį mirties liudijimą, jei galutinis dar neišduodamas.
- Jei velionis turėjo draudimą, mūsų sąskaitą vėliau galėsite pateikti draudikui. Ką tikrinti polise, rašome straipsnyje ar draudimas padengia palaikų parvežimą.
- Pasikalbėkite su laidojimo namais Lietuvoje, bet datos dar nefiksuokite.
- Susitarkite, kas šeimoje priima žinias ir perduoda jas kitiems, kad visi girdėtų tą patį.
Ko paklausti atsakingo pareigūno
Kai žinote, kas atsakingas už tyrimą, pakanka kelių klausimų. Jų atsakymai parodo, ko ir kiek dar laukti:
- ar skrodimas jau atliktas, o jei ne, kada numatytas;
- ar po skrodimo reikės papildomų tyrimų, dėl kurių kūnas dar bus laikomas;
- kas ir kokiu dokumentu praneš, kad kūnas išduodamas;
- kur kūnas laikomas dabar ir iš kur jį reikės paimti;
- ar galima gauti laikinąjį mirties liudijimą;
- kam skambinti, jei per sutartą laiką žinių nėra.
Anglijoje su šeima bendrauja koronerio pareigūnas. Jis ir praneša, kada kūnas gali būti grąžintas artimiesiems. Jei įgaliojimas pasirašytas, šiuos klausimus užduodame mes ir atsakymus perduodame jums lietuviškai.
Vykti į užsienį dėl tyrimo artimiesiems paprastai nereikia. Išimtis būna, kai tyrėjai prašo, kad kūną atpažintų žmogus, kuris velionį pažinojo. Tai gali būti ir toje šalyje esantis draugas ar bendradarbis.
Ar tyrimas pabrangina parvežimą?
Pats tyrimas vežimo kainos nekeičia, bet ilgesnis laukimas gali padidinti saugojimo išlaidas. Morgo saugojimo mokestis užsienyje yra viena iš dalių, nuo kurių priklauso galutinė suma.
Kas moka už saugojimą tuo metu, kai kūnas laikomas tyrėjų žinioje, kiekvienoje šalyje ir net kiekvienoje įstaigoje sprendžiama skirtingai. Todėl to paklausiame iš karto, kai tik susisiekiame su įstaiga, ir pasakome šeimai, ką sužinojome.
Tyrimas kainos nesumažina ir nepadidina kitomis dalimis: karstas, transportas ir dokumentai kainuoja tiek pat. Iš ko susideda visa suma, aprašėme puslapyje apie palaikų pervežimo kainą.
Kaip padeda Tomas & Co?
Pasirašius įgaliojimą, mes patys susisiekiame su policija, morgu, ligonine ir ambasada toje šalyje ir išsiaiškiname, kokia padėtis ir kokio sprendimo laukiama. Rasa Lukošiūnė ir Tomas Lukošiūnas šeimą informuoja apie kiekvieną žingsnį, todėl jums nereikia skambinti į užsienio įstaigas. Kol vyksta tyrimas, paruošiame visus kitus dokumentus, kad gavę leidimą galėtume išvažiuoti iš karto. Dirbame visą parą, taip pat savaitgaliais ir per šventes, ir patys atliekame visą palaikų pervežimą iš užsienio. Parašykite užklausą arba skambinkite: iš Jungtinės Karalystės +44 7469 366544, iš kitų šalių +370 615 60554.
Klausimai, kuriuos šeimos užduoda toliau
Ar šeima gaus skrodimo išvadas?
Tai priklauso nuo šalies ir tyrimo pobūdžio. Anglijoje skrodimo išvada yra koronerio tyrimo įrodymų dalis, o artimieji, pripažinti suinteresuotais asmenimis, prieš tyrimo posėdį turėtų gauti svarbių dokumentų kopijas. Dėl išvadų kreipkitės į koronerio pareigūną, o jei pasirašėte įgaliojimą, paklausti galime ir mes.
Ar reikės vykti į tyrimo posėdį užsienyje?
Anglijoje į tyrimo posėdį vykti privaloma tik tada, kai esate kviečiami duoti parodymus. Jei tai per sunku, apie tai reikia pasakyti koronerio tarnybai, ir jai sutikus galima pateikti rašytinį paaiškinimą. Kitais atvejais dalyvauti ar ne, sprendžia pati šeima.
Ar Lietuvos ambasada gali pagreitinti tyrimą?
Ne. Užsienio valstybės tyrimas yra nepriklausomas, ir kitos įstaigos į jį kištis negali. Ambasada ar konsulatas gali paaiškinti vietos tvarką ir padėti susisiekti su atsakinga įstaiga, bet sprendimą, kada išduoti kūną, priima tik tyrėjai.
Ar galima kremuoti užsienyje, kol tyrimas nebaigtas?
Tik gavus tyrimą atliekančios įstaigos leidimą. Anglijoje kremavimui koroneris išduoda atskirą pažymėjimą. Kremavus pakartotinai ištirti kūno nebebus galima, todėl šio sprendimo neskubėkite. Abu kelius palyginome straipsnyje kremuoti užsienyje ar parvežti kūną karste.
Ar po skrodimo galima atsisveikinti prie atviro karsto?
Tai priklauso nuo kūno būklės, ir iš anksto to pasakyti negalima. Palaikai vežami sandariame cinkuotame karste ir Lietuvoje perduodami laidojimo namams. Jų darbuotojai įvertina būklę ir pasako šeimai, ar atviras karstas įmanomas.
Kada galime nustatyti laidotuvių datą, jei vyksta tyrimas?
Tada, kai tyrimą atliekanti įstaiga patvirtina, kad kūnas išduodamas, ir kai žinoma, kada bus paruošti išvežimo dokumentai. Iki tol su laidojimo namais ir kunigu verta susitarti tik preliminariai. Plačiau apie tai rašome straipsnyje kada planuoti laidotuves, kai palaikai dar užsienyje.
Šaltiniai
- GOV.UK: When a death is reported to a coroner
- GOV.UK: Guide to coroner services for bereaved people
- GOV.UK: Arrange the funeral (moving a body for a funeral abroad)
- Citizens Information (Airija): Coroners
- Vokietijos federalinė teisingumo ministerija: Baudžiamojo proceso kodeksas (StPO), 87 ir 159 straipsniai



