
Kas vyksta, kai artimasis miršta Norvegijoje?
Norvegijoje mirtį patvirtina ir registrui praneša gydytojas, o palaikų išvežimo dokumentus išduoda policija. Šeimai nereikia nei vykti į Norvegiją, nei pačiai eiti per įstaigas: tai padarome mes pagal jūsų įgaliojimą.
Norvegijos tvarka skiriasi nuo tos, kurią daugelis žino iš Anglijos ar Vokietijos. Čia nėra žingsnio, kai artimieji patys eina į metrikacijos įstaigą registruoti mirties. Gydytojas tai padaro elektroniniu būdu. Užtat daugiau vaidmens tenka policijai: ji išduoda dokumentus, su kuriais palaikai kerta sieną, o jei mirtis nenatūrali, be policijos leidimo palaikų išvežti iš šalies apskritai negalima.
Per pirmą pokalbį paklausiame, kuriame mieste ar komunoje artimasis mirė, ar tai nutiko ligoninėje, namuose, darbe ar jūroje, ar jums skambino policija. Norvegija yra ilga šalis, todėl tiksli vieta mums svarbi nuo pirmos minutės. Palaikų pervežimas iš Norvegijos yra viena dažnesnių mūsų kelionių, bet kiekvienas atvejis prasideda nuo to paties klausimo: kur tiksliai yra palaikai ir kas jais dabar rūpinasi.
Bendrą tvarką, tinkančią bet kuriai šaliai, rasite straipsnyje, ką daryti pirmiausia, kai artimasis mirė užsienyje.
Kas patvirtina ir registruoja mirtį Norvegijoje?
Mirtį patvirtina gydytojas, ir jis pats praneša apie ją Norvegijos gyventojų registrui (Folkeregisteret), kurį tvarko mokesčių administracija Skatteetaten. Artimiesiems patiems nieko pranešti nereikia.
Tai oficialiai nurodo pati Skatteetaten: apie mirtį Norvegijoje registrui praneša gydytojas. Norvegijos sveikatos direktoratas priduria, kad gydytojas, sužinojęs apie mirtį savo darbe, privalo surašyti mirties pažymą ir prieš tai pats apžiūrėti mirusįjį. Ši gydytojo pažyma norvegiškai vadinama „legeerklæring om dødsfall“. Ji yra viso tolesnio kelio pagrindas: pagal ją vėliau išduodami ir išvežimo dokumentai.
Skatteetaten taip pat primena, ką artimiesiems verta padaryti Norvegijoje po mirties: susipažinti su mirusiojo finansine padėtimi ir nuspręsti, ar perimti jo palikimą, nes perėmus palikimą tenka atsakomybė ir už mirusiojo mokesčių deklaraciją. Tai nėra skubu ir palaikų parvežimo nestabdo. Šiuos reikalus galima tvarkyti vėliau, kai artimasis jau palaidotas.
Kokį mirtį patvirtinantį dokumentą gausite Lietuvos įstaigoms, pasakome konkrečiu atveju, kai žinome, kurioje vietoje ir kaip įregistruota mirtis. Lietuvoje užsienyje įvykusi piliečio mirtis įtraukiama į civilinės būklės aktų apskaitą. Kaip tai daroma, aprašėme straipsnyje apie užsienio mirties liudijimą Lietuvoje.
Kada įsitraukia policija ir ar tada galima išvežti palaikus?
Policija įsitraukia, kai gydytojas turi pagrindo manyti, kad mirtis nenatūrali. Tokiu atveju palaikų negalima nei laidoti, nei išvežti iš Norvegijos be policijos leidimo.
Norvegijos sveikatos direktoratas aiškina, kad gydytojas privalo pranešti policijai, jei yra pagrindo manyti, jog mirtis nenatūrali. Nenatūralia laikoma mirtis, kurią galėjo sukelti nelaimė: laivo avarija, gaisras, griūtis, žaibas, skendimas, kritimas, eismo įvykis ir panašiai. Mirtis darbe, statybų aikštelėje, kelyje ar jūroje paprastai patenka būtent į šią grupę. Tai nereiškia, kad kas nors kaltinamas: policija tiesiog privalo įsitikinti, kas nutiko, ir tik tada išduoda palaikus šeimai.
Norvegijos skrodimų įstatymo 14 straipsnis nustato aiškią taisyklę. Jei yra pagrindo įtarti, kad žmogaus mirtį sukėlė nusikalstama veika, arba yra pagrindo manyti, kad bus reikalaujama teismo medicinos skrodimo, kūno negalima išvežti iš šalies ar laidoti be policijos leidimo.
Kiek tai užtruks, niekas iš anksto pasakyti negali, ir mes to nežadame. Galime pasakyti tik tai, kad patys palaikome ryšį su policijos nuovada ir jums pranešame iš karto, kai palaikai išduodami. Plačiau apie tokias situacijas: kada išduodami palaikai, kai mirtį tiria policija.
Kokie dokumentai leidžia išvežti palaikus iš Norvegijos ir kas juos išduoda?
Palaikų išvežimo dokumentus išduoda vietos policija, kai jai pateikiama gydytojo mirties pažyma. Taip nustato Norvegijos taisyklės dėl mirusiųjų vežimo, tvarkymo ir pakavimo.
Šiose taisyklėse parašyta, kad tas, kas siunčia palaikus į užsienį, privalo pasirūpinti, kad policija išduotų mirties dokumentus, kai jų reikalaujama. Dokumentai turi lydėti palaikus visą kelią. Jie surašomi taip, kaip numato Norvegijos susitarimai su kitomis valstybėmis.
Tos pačios taisyklės uždeda siuntėjui dar vieną pareigą: jis pats turi išsiaiškinti, kokie reikalavimai galioja šalyje, į kurią vežama, ir šalyse, per kurias vežama. Taisyklių paaiškinime rašoma, kad kai kurios šalys reikalauja balzamavimo ir jį patvirtinančio dokumento, taip pat pažymos, kad mirtis nesusijusi su užkrečiamąja liga. Tikslius reikalavimus ir blankus, kaip nurodoma, galima gauti tos šalies ambasadoje ar konsulate Norvegijoje.
Dėl karsto Norvegijos taisyklės taip pat aiškios. Vežant palaikus į šalis už Šiaurės šalių ribų, reikalaujama karsto su metaliniu vidiniu įdėklu. Lietuva nėra Šiaurės šalis, todėl šis reikalavimas galioja ir mūsų kelionėms. Mes vežame dvigubame karste su cinko įdėklu, kūnas guldomas specialiame maiše. Kodėl taip daroma, paaiškinome straipsnyje apie cinkuotą karstą ir balzamavimą.
Jei šeima renkasi kremavimą Norvegijoje, į Lietuvą vežama tik urna. Tada užtenka mirties liudijimo ir kremavimo pažymėjimo, o karsto reikalavimai nebetaikomi.
Ką daro Lietuvos ambasada Norvegijoje ir ko ji nedaro?
Ambasada pataria ir išduoda konsulinius dokumentus, bet parvežimo neorganizuoja ir už jį nemoka. Tai nurodo Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo informacijoje piliečiams.
Konsulinė įstaiga gali pranešti artimiesiems apie mirtį, patarti dėl vietos tvarkos ir reikalingų dokumentų, perduoti artimųjų raštiškus prašymus Norvegijos institucijoms. Konsulinis pareigūnas išduoda leidimą parvežti palaikus į Lietuvą karste. Urnai su pelenais tokio leidimo nereikia.
Ko ambasada nedaro: neieško laidojimo įmonės ir lėšų, neorganizuoja kūno parvežimo, balzamavimo, kremavimo ar laidojimo, neverčia dokumentų ir negarantuoja apmokėjimo. Paramos palaikų pargabenimui konsulinės įstaigos neteikia. Dėl jos kreipiamasi Lietuvoje, savo savivaldybėje. Su ambasada susisiekiame mes, jums ten skambinti nereikia.
Kokių dokumentų reikia ir kaip parvežimas vyksta žingsnis po žingsnio?
Iš šeimos reikia įgaliojimo, mirusiojo asmens dokumento ir santuokos ar ištuokos liudijimų, o norvegiškus dokumentus gauname mes. Lentelėje matote, kas ką išduoda.
| Dokumentas | Kas išduoda | Kas juo rūpinasi |
|---|---|---|
| Mirties pažyma (legeerklæring om dødsfall) | Gydytojas, apžiūrėjęs mirusįjį | Ligoninė arba iškviestas gydytojas |
| Mirties įrašas gyventojų registre | Skatteetaten, gavusi gydytojo pranešimą | Įrašoma be artimųjų dalyvavimo |
| Policijos leidimas (tik jei mirtis nenatūrali) | Policija | Mes pagal įgaliojimą |
| Palaikų išvežimo dokumentai | Vietos policija pagal gydytojo pažymą | Mes |
| Konsulinis leidimas parvežti palaikus karste | Lietuvos konsulinis pareigūnas | Mes |
| Įgaliojimas | Pasirašo šeima | Jūs, mes padedame parengti |
Visa eiga atrodo taip:
- Paskambinate mums ir pasakote, ką žinote: kur ir kada artimasis mirė, kas jums pranešė.
- Sutariame dėl kainos. Pasirašote įgaliojimą ir užpildote trumpą anketą: mirusiojo vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos, ūgis ir svoris, gimimo vieta, mirties vieta, kas pranešė apie mirtį, kokios įstaigos jau buvo susisiekusios.
- Susisiekiame su ligonine ar morgu, policija ir ambasada. Išsiaiškiname, ar mirtis tiriama ir kokie dokumentai jau surašyti.
- Gauname palaikų išvežimo dokumentus iš policijos ir konsulinius dokumentus.
- Atvykstame pasiimti mirusiojo. Kūnas specialiame maiše guldomas į dvigubą karstą su cinko įdėklu.
- Vežame specialiu automobiliu, kuriame palaikoma apie 0 °C temperatūra, kad kūnas nebūtų užšaldytas. Iš Skandinavijos dalį kelio plaukiama keltu.
- Lietuvoje palaikus perduodame jūsų pasirinktiems laidojimo namams.
Jei Norvegijoje gyvena jūsų giminaitis ar artimas mirusiojo draugas, pasakykite mums jo telefoną. Jis gali padėti vietoje: perduoti mirusiojo asmens dokumentą, pasakyti, kurioje ligoninėje ar morge yra palaikai, pasirašyti tai, ko paprašys įstaigos. Jei ten nieko nėra, tai ne kliūtis. Visa tai padarome patys, o jūs liekate namuose su šeima.
Apie įgaliojimą plačiau: kas jį pasirašo ir kaip. Apie kelionę per jūrą parašėme atskirai: kaip vyksta parvežimas iš Skandinavijos keltu. Visų šalių bendrą sąrašą rasite straipsnyje, kokių dokumentų reikia palaikams parvežti.
Kiek laiko trunka parvežimas iš Norvegijos ir kiek jis kainuoja?
Kai visi dokumentai paruošti, pats pervežimas paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Kiek dienų užtruks dokumentai, priklauso nuo Norvegijos įstaigų, pirmiausia nuo to, ar mirtį tiria policija.
Mes atskiriame šiuos du laikus ir sakome jums tiesiai, kurio negalime valdyti. Dokumentų laiko nežadame. Kelionės laikas yra nuspėjamas. Daugiau apie tai: per kiek laiko palaikai parvežami į Lietuvą.
Pervežimas iš Norvegijos kainuoja nuo 2 500 €. Tikslią sumą pasakome po nemokamo skaičiavimo. Kainą lemia atstumas, tiksli mirties vieta, karstas ar urna, balzamavimas, kremavimas, karsto svoris, jei vežama lėktuvu, transporto rūšis, užsienio įstaigų mokesčiai už dokumentus ir morgo saugojimo mokesčiai. Norvegijoje atstumas ir vieta reiškia daug: kelias iš šalies pietų ir iš tolimos šiaurės labai skiriasi. Visas kainos dalis paaiškinome puslapyje apie palaikų pervežimo kainą.
Jei šeima renkasi kremavimą, vežant iš Skandinavijos keltu siūlome kremuoti Klaipėdoje. Jei mirusysis turėjo draudimą, transportą galite užsakyti pas mus, o mūsų sąskaitą vėliau pateikti draudikui; kiek jis atlygins, priklauso nuo poliso.
Kaip padeda Tomas & Co?
Mes perimame visą darbą Norvegijoje: susisiekiame su ligonine, morgu, policija ir ambasada, gauname išvežimo dokumentus ir patys atvykstame pasiimti mirusiojo. Dirbame tiesiogiai, be tarpininkų, visą parą, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Šeimai vykti į Norvegiją nereikia, užtenka įgaliojimo. Su šeima bendrauja Rasa Lukošiūnė ir Tomas Lukošiūnas: Rasa praneša apie kiekvieną žingsnį, Tomas organizuoja kelionę. Apie paslaugą plačiau skaitykite puslapyje apie parvežimą iš Norvegijos, o kai būsite pasiruošę, palikite trumpą užklausą arba skambinkite +370 615 60554.
Klausimai, kuriuos šeimos užduoda toliau
Ar mums reikia patiems pranešti Norvegijos įstaigoms apie mirtį?
Ne. Pagal Norvegijos mokesčių administracijos informaciją, apie mirtį gyventojų registrui praneša gydytojas, artimiesiems to daryti nereikia. Jums užtenka pranešti mums ir, jei mirusysis dirbo, jo darbdaviui. Su įstaigomis dėl palaikų išvežimo bendraujame mes.
Artimasis žuvo darbe ar jūroje: ar tai laikoma nenatūralia mirtimi?
Taip. Norvegijos sveikatos direktoratas prie nenatūralių mirčių priskiria mirtis dėl nelaimių: kritimo, skendimo, gaisro, laivo avarijos, eismo įvykio ir panašių. Tokiu atveju gydytojas praneša policijai, o palaikus išvežti galima tik policijai leidus. Kelionę planuojame tik gavę šį leidimą.
Ar Norvegija reikalauja palaikus balzamuoti?
Norvegijos taisyklėse parašyta, kad balzamavimo ir jį patvirtinančio dokumento reikalauja kai kurios šalys, į kurias vežama. Vežant lėktuvu kūnas turi būti balzamuotas visada. Vežant specialiu automobiliu su šaldymu, sprendžiame pagal konkretų atvejį ir pasakome jums iš anksto.
Artimasis mirė Norvegijos šiaurėje, toli nuo didelių miestų: ar tai ką nors keičia?
Tvarka ta pati, keičiasi atstumas, o nuo jo priklauso ir kaina, ir transporto pasirinkimas. Iš tolimų vietų gali būti svarstomas ir lėktuvas. Kuo abu būdai skiriasi, aprašėme straipsnyje apie pervežimą lėktuvu ar specialiu automobiliu.
Ar Norvegijoje priklauso kokia nors išmoka laidotuvėms?
Norvegijos mokesčių administracija artimiesiems pataria pasitikrinti, ar jiems priklauso laidojimo išmoka ir kitos išmokos iš Norvegijos darbo ir gerovės tarnybos (Nav). Ar ji priklausys jūsų atveju, sprendžia Nav, mes to pasakyti negalime. Lietuvoje atskirai galima kreiptis dėl valstybės paramos palaikams parvežti.
Ar mirusiojo daiktus iš Norvegijos galite parvežti kartu?
Apie tai pasikalbame per pirmą pokalbį, nes daiktai dažnai būna pas darbdavį, nuomotame būste ar policijoje. Norvegijoje palikimo reikalus artimieji tvarko atskirai, ir tai palaikų parvežimo nestabdo. Jei mirusysis gyveno vienas, pravers straipsnis, kas atsiima palaikus, kai lietuvis miršta užsienyje vienas.
Šaltiniai
- Skatteetaten: Elektronisk melding om dødsfall og dødsårsak
- Lovdata: Forskrift om transport, håndtering og emballering av lik samt gravferd
- Helsedirektoratet: Helsepersonelloven § 36, melding om dødsfall
- Lovdata: Obduksjonslova, § 14
- Lietuvos užsienio reikalų ministerija: konsulinė pagalba mirties atveju



